Žvilgsnis į kovą: stovėsena

Žvilgsnis į kovą: stovėsena

Tęsdami savo bendradarbiavimą su Lietuvos kikbokso, pasaulio Muay Thai, daugelio bokso ir MMA turnyrų nugalėtoju bei visoje šalyje spėjusios išgarsėti kovos menų mokyklos „K-1 Akademija“ treneriu Vadim Chromych, pristatome naują mokomųjų straipsnių ciklą, padėsiantį iš arčiau pažvelgti į kovose naudojamas smūgių technikas tiek rankomis, tiek kojomis.

Nuotraukos ir aprašymai padės pažinti pagrindinius bokso, kikbokso ir Muay Thai elementus, išvysti jų skirtumus, susipažinti su teorija ir galbūt paskatins atvykti į artimiausią sporto salę, kurioje bendraminčių pagalba visa tai bus galima išvysti ir išbandyti praktiškai!

Primename šio žmogaus anksčiau mūsų skaitytojams sakytus žodžius: „Kovinis sportas keičia žmogų. Tampi stiprus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Įgauni pasitikėjimo savimi ir prarandi baimės jausmą, o tai yra viso gyvenimo pagrindas – pasiekti savo tikslus gali tik tie, kas tiki savo sėkme ir nebijo imtis priemonių jų įgyvendinimui.“

Pirmoji pamoka: stovėsena

Kiekvienas tiek gynybos, tiek puolimo veiksmas kovojant prasideda nuo taisyklingos stovėsenos, kuriai didelę įtaką daro mokėjimas pasirinkti distanciją iki priešininko ir pusiausvyros išlaikymas. Žemiau pateikiame kūno padėties aprašymą, pritaikytą dešiniarankiams. Jeigu Jūsų dominuojanti ranka – kairė, tuomet visuose patarimuose tiesiog apkeiskite puses.

Kojos: pečių plotyje, kairė koja – vienu mažu žingsneliu priekyje;

svorio centrą stengiamasi laikyti per vidurį, nes jo „pernešimas“ ant vienos iš kojų trukdytų greitai judėti po ringą;

visuomet balansuojama ant priekinės pėdos dalies, kulnais į grindis nesiremiama (nebent labai silpnai, nenaudojant kūno svorio).

Rankos: kairysis petys išvestas truputį į priekį – tai padeda apsaugoti smakrą nuo priešininko atakų dešine ranka arba koja;

alkūnės atkištos į priekį, dilbiai laikomi siaurai ir paraleliai vienas kitam, jog būtų galima greitai smūgiuoti ir tuo pačiu gintis nuo atakų į pilvą bei saulės rezginį;

abiejų rankų kumščiai – šiek tiek aukščiau smakro, jais stengiamasi užsidengti veidą bei smilkinius.

Galva: visada palenkta į apačią, kadangi vienas iš greičiausių nokautavimo būdų – smūgis į smakrą. Kovotojai saugo šią vietą, priekyje geriau palikdami kaktą, kuri yra pati kiečiausia galvos dalis. Jeigu priešininkas smūgiuos į kaktą be pirštinės, didelė tikimybė, jog jis greičiau susilaužys pirštus, nei pakenks teisingai stovinčiam kovotojui.

Laukite netrukus pasirodysiančių straipsnių, kuriuose su Vadim Chromych pagalba pažvelgsime į dažniausiai atliekamus smūgius!