Žvilgsnis į kovą: smūgis iš apačios

Žvilgsnis į kovą: smūgis iš apačios

Tęsdami savo bendradarbiavimą su Lietuvos kikbokso, pasaulio Muay Thai, daugelio bokso ir MMA turnyrų nugalėtoju bei visoje šalyje spėjusios išgarsėti kovos menų mokyklos „K-1 Akademija“ treneriu Vadim Chromych, pristatome naują mokomųjų straipsnių ciklą, padėsiantį iš arčiau pažvelgti į kovose naudojamas smūgių technikas tiek rankomis, tiek kojomis.

Nuotraukos ir aprašymai padės pažinti pagrindinius bokso, kikbokso ir Muay Thai elementus, išvysti jų skirtumus, susipažinti su teorija ir galbūt paskatins atvykti į artimiausią sporto salę, kurioje bendraminčių pagalba visa tai bus galima išvysti ir išbandyti praktiškai!

Primename šio žmogaus anksčiau mūsų skaitytojams sakytus žodžius: „Kovinis sportas keičia žmogų. Tampi stiprus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Įgauni pasitikėjimo savimi ir prarandi baimės jausmą, o tai yra viso gyvenimo pagrindas – pasiekti savo tikslus gali tik tie, kas tiki savo sėkme ir nebijo imtis priemonių jų įgyvendinimui.“

Trečioji pamoka: smūgis iš apačios

Pirmoje pamokoje kalbėjome apie teisingą stovėseną, nuo kurios ir prasideda visi atakos bei gynybos veiksmai. Antrojoje apžvelgėme paprastą tiesų smūgį. Dabar atėjo metas kiek sudėtingesniam veiksmui – smūgiui iš apačios (angliškai vadinamam „uppercut“). Dalis kūno padėčių nesiskirs nuo tiesaus smūgio (pėdos, kojos, dubens ir nugaros sukimas), tačiau smūgiuojanti ranka šįkart judės visai kita trajektorija.

Kojos: dar kartelį svarbu atsiminti, jog kiekvienas smūgis rankomis prasideda nuo kojų. Norėdami kuo toliau ir stipriau į priekį išvesti savo kumštį, suktis turite jau nuo pėdos.

Tačiau greitai tą atlikti galėsite tik tada, jei balansuojate ant priekinės pėdos dalies, o Jūsų svorio centras nuolatos yra per vidurį. Didžiausia klaida – tai smūgio metu ant vienos kojos pernešamas visas kūno svoris, nes tuomet bus itin sunku tęsti ataką arba grįžti į gynybą.

Liemuo: visas liemuo ir korpusas sukamas smūgio kryptimi. Galutiniame smūgio taške Jūsų nugara turi būti beveik statmena priešininkui.

Įsivaizduokite, jog nuo pakaušio iki žemės per Jus eina strypas – tai yra ašis ir svorio centras, aplink kurį sukasi liemuo bei pečių juosta. Nevirskite atgal arba į priekį, nuolatos išlaikykite šią ašį tiesią.

Rankos: nesmūgiuojanti ranka lieka gynyboje ir nėra nuleidžiama – ji dengia galvą nuo kontratakos.

Tuo tarpu smūgiuojanti galūnė vedama nuo korpuso į priekį, tačiau alkūnės vis dar laikomos siaurai (smūgis atliekamas judinant ranką tik vertikalioje plokštumoje, į šoną alkūnė išvedama nėra).

Smūgio metu petys atsiduria priekyje, priešais smakrą – taip apsisaugoma nuo priešininko smūgių į šią vietą. Alkūnė žvelgia į apačią, ranka lieka truputį sulenkta, tačiau ne per daug (kitaip prarasite distanciją ir atsidursite per arti priešininko – stenkitės nuo jo laikytis atokiau, geriau šiek tiek toliau smūgiuodami ranka).

Galva: viso smūgio metu galvos nesukame ir laikome tiesiai; smakras visada nuleistas, jį dengia vienos rankos petys ir kitos rankos kumštis.

Po sėkmingai atliktos atakos grįžtame į pradinę padėtį, kurioje toliau balansuojame ant priekinės pėdos dalies ir ruošiamės kitiems atakos arba gynybos veiksmams.

Taip pat skaitykite:

Pirmoji pamoka: stovėsena

Antroji pamoka: tiesus smūgis