T. Auglys: „Wing Chun – kovos menas subrendusiems“

T. Auglys: „Wing Chun – kovos menas subrendusiems“

Kol pasaulis susižavėjęs seka kiekvieną žymiausių MMA kovotojų judesį ar užgniaužęs kvapą laukia gongo, skelbiančio vieno iš brolių Kličko raundo pradžią, negausus būrelis paslaptingo kinų kovos meno praktikuotojų vengia šių ryškių šviesų ir uoliai diena iš dienos lavina savo mintis ir kūną, bandydami suprasti sudėtingus bei pavojingus judesius, išmušančius iš vėžių net patyrusį priešininką.

Šie žmonės – Lietuvoje mažai žinomo kovos meno Wing Chun atstovai. Apie vieną iš kung-fu atmainų prikurta tiek legendų, jog tiksli kilmės data ir vieta iki šiol nėra žinoma. Viena populiariausų istorijų pasakoja apie jauną moterį Yim Wing-chun, kuri nenorėdama tekėti už to reikalaujančio vietinio karo vado iškėlė šiam sąlygą – ji atiduos savo ranką, jeigu kariūnas sugebės nugalėti ją dvikovoje.

Sutikusi Šaolino vienuolį Ng Mui, moteris paprašo išmokyti ją kovoti. Vienuolis perduoda visą savo patirtį, kurią sukaupė stebėdamas gyvatės ir gervės peštynes ir bandydamas gyvūnų judesius pritaikyti dviejų žmonių kautynėms. Kaip ir kiekvienoje gražioje legendoje, Yim Wing-chun sugebėjo nugalėti karo vadą ir išvengti santuokos su juo – nors tokia „tiesa“ labai ir abejojama, tačiau tai apgaubia Wing Chun mokymą romantikos skraiste.

Sunkiai klojami pamatai

Norėdami suprasti, kuo lietuvius suvilioja senovės Kinijos kovojimo būdas, apsilankėme Klaipėdoje įsikūrusioje Wing Chun mokykloje, kuriai vadovauja ilgalaikę patirtį sukaupęs ir visai neseniai Kinijoje viename didžiausių pasaulio turnyrų „Ip Man cup 2012“ nugalėtojo titulą iškovojęs Tadas Auglys.

Šis žvalus, keturiasdešimtmetį perkopęs, tačiau itin jaunai atrodantis vyras jau iš pirmo žvilgsnio neleidžia suabejoti, jog jis – visomis mintimis ir kūnu atsidavęs savo užsiėmimui. Vadinti tai darbu negalima – pokalbio eigoje Tadas neslepia, jog ir pats kiekvieną dieną praleidžia nuo 2 iki 8 valandų tobulindamas savo Wing Chun techniką, o kitų žmonių treniravimas yra ne nuobodus pragyvenimo būdas, o tiesiog hobis.

Prieš užduodami Tadui šūsnį klausimų, nusprendėme išbandyti rytietišką kovojimo būdą. Nors „Sporto kuro“ komandos nariai nėra naujokai sporto salėje, tačiau suprasti net elementariausius Wing Chun pratimus buvo neįmanoma misija. Treneris nuramino sakydamas, jog Wing Chun – tai ne sportas, o kovos menas, reikalaujantis daug metų praktikos ir tvirto teorinių žinių pagrindo.

Nuolat besipainiojančios rankos ir kojos varė į neviltį, tačiau kantrus mokytojas su naujokais susiduria ne pirmą kartą. Užsiėmimus pradedančius naujokus tenka visiškai „perdirbti“ – pakeisti jų požiūrį į netradicinę Wing Chun stovėseną, išmokyti laikyti pusiausvyrą ir nebijoti greitai judančio labiau patyrusio priešininko. Būtent stojimu į porą su jau patyrusiu kovotoju galima paspartinti mokymosi procesą – „veteranai“ globoja naujokus, kiekvieną akimirką yra pasirengę pataisyti klaidas bei patarti.

Tiesa, karčius mokslus įveikti sugeba toli gražu ne kiekvienas – net ir seniai treniruotes lankantys kovotojai atskleidžia, jog pirmieji mėnesiai buvo itin painūs ir sudėtingi. Atsiranda ir tokių, kurie atgal nebegrįžta jau po kelių pirmų užsiėmimų, nes čia neranda įspūdingų per televizijas rodomų šou elementų ir supranta, jog net paprasčiausių įgūdžių įgijimui prireiks mažiausiai kelių metų.

Apie sudėtingą pradžią pasakoja ir pats Tadas Auglys.

  • Tadai, kodėl apie Wing Chun tiek mažai žinoma Lietuvoje? Ar tai yra nepopuliaru, ar tiesiog skirta siauram ratui žmonių?

Lietuvoje esančias Wing Chun mokyklas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų – vien tai lemia mažesnį pačių kovotojų skaičių. Įvairių karate ir kung-fu užsiėmimų pilna visuose miestuose, o štai mūsų kovos menas čia gyvuoja vos kelius dešimtmečius. Esu vienas pirmųjų šalyje, pradėjęs juo domėtis – prieš tai kelis metus praleidau kung-fu treniruotėse, tačiau į rankas patekusi knyga apie Wing Chun viską apvertė ir štai aš jau daugiau nei 20 metų gilinuosi į technikos subtilybes.

Vieniems tai atrodo didelis laiko tarpas, tačiau iš tiesų tai tik lašas dideliame žinių vandenyne. Jeigu aš sutinku meistrą, kuris sako „aš viską moku“ – nuo tokio žmogaus tik nusigręžiu, kadangi Wing Chun neįmanoma išmokti. Jį reikia praktikuoti, mokytis, jame tobulėti…

Deja, tokių „mokytojų“ Lietuvoje vis atsiranda. Skaudu būna, kai aš tobulinti žinių nuolatos važinėju į komandiruotes ir tam skiriu savo asmenines lėšas, kai tuo tarpu kelias knygas perskaitę ir vaizdelių internete pasižiūrėję asmenys paskiria save treneriais.

  • Tačiau tarp jau susiviliojusių treniruotėmis turbūt taip pat netrūksta tokių, kurie šiuo keliu eina labai neilgai?

Keičiasi laikai – esame greitą produkciją mėgstanti karta. Visko norime čia ir dabar. Dar blogiau, kai šis greičio troškimas susipina su mada. Dabar „ant bangos“ yra vadinamosios kovos be taisyklių, arba kitaip vadinamas MMA. Jaunimas prisižiūri tokių kovų, o tada ateina ir sako – noriu kovoti taip, kaip mačiau televizoriuje. Gerai – duok man keliolika metų ir galbūt pavyks iš tavęs išlipdyti kažką panašaus. Kuris po šių žodžių liks treniruotėse? Pasikeis mados ir tokie išsibėgios patys pirmieji.

Juo labiau, jog mes – ne sportininkai, o kovotojai. Mes nerenkame taškų, jog laimėtume – Wing Chun buvo naudojamas mūšio lauke nukritus nuo arklio ar praradus ginklą, todėl šis kovos stilius pritaikytas priešininko žalojimui.

  • Tada kaip galėtumėte apibūdinti savo mokinį, koks jis?

Visų pirma tai turi būti subrendęs ir žinantis ko nori žmogus. Per kelis mėnesius galima išmokti nebent taisyklingai stovėti, o jau po kelių metų ir vienas kitas smūgis pavyks. Tam reikia labai daug kantrybės ir noro.

Nereikia pamiršti ir kūno – jis taip pat turi būti pakankamai susiformavęs. Nors treniruojame ir vaikus, jiems būna ypač sunku perprasti ar tiesiog išlaikyti reikiamas kūno struktūras. Pradedame labai pamažu ir kartu augame.

Svarbiausia yra būti tvirtam psichologiškai. Fizinės jėgos čia nereikia – artimoje kovoje naudojami veiksmai leidžia efektyviai panaudoti ir priešininko jėgą bei nukreipti ją prieš jį patį, tuo tarpu palūžus dvasiai toliau kovoti yra be galo sunku, o naujiems mokslams kelias yra užkertamas. Kaip aš perduosiu savo patirtį žmogui, kuris į treniruotes ateina „prastumti laiko“? Aš galiu parodyti žmogui kelią, bet tuo keliu jis turi eiti pats.

Todėl galiu drąsiai teigti, jog mano mokiniai – labai stiprūs žmonės. Jų nepalaužia ne mano vedamų užsiėmimų sunkumas, o pats Wing Chun painumas bei elementų sudėtingumas.

  • Ar tai turėtų gąsdinti naujai treniruotes norintį pradėti lankyti žmogų?

Jokiu būdu. Iš karto galiu pasakyti, jog taip – pirmus kelis mėnesius jis nesupras nieko. Tačiau lygiai taip pat nesuprato ir tie, kurie dabar yra pasaulinio lygio meistrai.

Naujokams bandome viską supaprastinti ir tam Wing Chun menas yra gana palankus. Kiekvienas kovos elementas susideda iš atskirų dalių, todėl galima mokyti itin mažais žingsneliais. Aš prilyginčiau tai augimui. O pamažu augantis žmogus, priešingai už greitai viską gaunantį, susikuria kur kas stabilesnį pagrindą tiek žinių, tiek sugebėjimų lygmenyje.

Svarbiausia atrasti save. Jei eini keliu, kuris tikrai yra tavo – niekas nesugebės priversti susvyruoti. Nei mados, nei aplinkinių daroma įtaka, nei gyvenimo iššūkiai. Manau, jog toks kuriamas stabilumas yra nepamainomas viso gyvenimo palydovas.

Esame labai dėkingi Tadui Augliui už treniruotes, šūsnį naujos ir vertingos informacijos bei sukauptą išmintį! Susidomėjusius Wing Chun kovos menu kviečiame apsilankyti Klaipėdoje įsikūrusios mokyklos „Facebook“ tinklapyje ir sužinoti daugiau informacijos.