Vegetarizmas: už ir prieš

Vegetarizmas: už ir prieš

Nors vegetarizmą daugelis žmonių laiko tik mada, kuri anksčiau ar vėliau praeis – iš tiesų skirtingose kultūrose vien tik augalinio maisto vartojimas propaguojamas jau nuo gilios senovės. Šiuo metu nežinomas tikslus vegetarų skaičius pasaulyje, tačiau jis nuolatos auga, o didžiausias šuolis pastebėtas devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje.

Visada stengiamės būti objektyvūs ir pateikti tik apibendrintą informaciją, su kuria susipažinęs skaitytojas galėtų priimti savo asmeninius sprendimus. Todėl ir šį kartą į vegetarizmą žiūrime iš abiejų pusių – tiek neigiamos, tiek teigiamos.

Visų pirma – kas tie vegetarai? Įprasta manyti, jog vegetarai yra žmonės, kurie nevalgo visų rūšių mėsos – galvijų, kiaulienos, vištienos, žuvies ir visų kitų gyvūninės kilmės jūros gėrybių. Didžiausią racioną sudaro daržovės, vaisiai, grūdai, įvairūs žirniai ir pupelės. Tiesa, tarp pačių vegetarų dažnai vyrauja skirtingas požiūris į gyvūninės kilmės maistą. Kai kurie su mielu noru valgo ir pieno produktus, ir kiaušinius, kiti tuo tarpu apsiriboja tik pieno produktais. Tie, kurie išvis nevartoja jokio gyvulinės kilmės maisto yra vadinami veganais.

Trūkumai

Bene didžiausia problema, su kuria susiduria vegetarai – tai pakankamas tam tikrų medžiagų kiekis, kurio trūksta augaliniuose produktuose. Ypač didelį dėmesį reikia kreipti į baltymus, geležį, kalcį, omega 3 riebiąsias rūgštis ir vitaminą B12 – pastarojo trūkumą lengviausiai galima patenkinti tik maisto papildų pagalba. Tuo tarpu kitų maisto medžiagų gavimui galima lengvai rasti sprendimų tiesiog atidžiai renkantis augalinį maistą.

Jei vieni prie vegetarizmo yra pripratinami vaikystėje, tai kiti šiuos įpročius įgauna jau suaugę. Mokymosi metu iškyla nemažai sunkumų – tenka itin gerai planuoti apsipirkimus parduotuvėje, restoranų lankymus, atostogų metu viešbutyje tiekiamą maistą. Šį procesą sunku suvaldyti, kadangi kartais aplinkybės nuo mūsų ir nepriklauso – pavyzdžiui einant į svečius pas mėsos mylėtojus, gali tekti likti tiesiog alkanam.

Dar viena aktuali problema – tai visuomenės požiūris į tuos, kurie atsisakė gyvulinės kilmės produktų. Net ir kitiems nesiūlantys savo gyvenimo būdo vegetarai vos ne kasdien susiduria su smalsumu, skeptiškumu ir pašaipomis.

Privalumai

Gerai apgalvota ir iki smulkmenų sustyguota vegetariška mityba yra turtinga maisto medžiagomis, vitaminais ir mineralais. Ji padeda išvengti širdies ligų, diabeto ir kai kurių vėžio rūšių – tai sveikatos sutrikimai, kuriais dažniausiai skundžiasi vartojantys mėsą.

Beje, vegetarizmas yra tinkamas nėštumo ir maitinimo krūtimi metu, jį galima propaguoti tiek vaikams, tiek suaugusiems, o tinkamai parinkti produktai patenkins net ir aktyviai sportuojančių poreikius.

Privalumai susiję ne tik su fizine žmogaus sveikata. Dėl maisto auginami gyvūnai išskiria maždaug penktadalį visuotinį atšilimą lemiančių dujų ir didina jų pašarams auginti naudojamų pesticidų kiekį, kuris griauna ekosistemas ir anksčiau ar vėliau pasiekia žmogaus organizmą. Kai kuriuos pasirinkti vegetarizmą skatina gyvūnų kančios juos skerdžiant ar auginant netinkamomis sąlygomis.

Atsisakyti mėsos nurodo kai kurios pasaulinės religijos arba etniniai įsitikinimai. Bet kokiu atveju visiems verta atsiminti, jog mitybos būdo pasirinkimas yra asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas. Svarbu, jog tai būtų gerai apgalvota dieta, kurios laikymasis nekenktų sveikatai.

Vegetarizmas: už ir prieš