Sportas ir problemos su sveikata: kaip suderinti?

Sportas ir problemos su sveikata: kaip suderinti?

Jeigu sergate chroniškomis ligomis (astma, diabetas, nugaros skausmai) ar susiduriate su širdies negalavimais, turbūt gana atsargiai žiūrite į bet kokio tipo treniruotes. Tačiau imantis visų saugumo priemonių ir pasitarus su savo gydytoju sportuojant galima net sumažinti ligų simptomus bei pakelti nuotaiką supratus, jog esate pajėgus atlikti tą patį, ką ir sveiki aplinkiniai.

Kokias treniruotes rinktis?

Renkantis sportavimo būdą reikia atsižvelgti į tai, su kokiomis būtent ligomis yra susiduriama.

Širdies ligos. Jeigu imsitės jėgos treniruočių (svorių kilnojimai, raumenų auginimas, tvirtinimas), Jums ne už ilgo bus lengviau atlikti įvairius įprastinius buities darbus. Kai sutvirtėsite, mažiau apkrausite širdį nešdami pirkinių krepšius ar stumdami užgesusį automobilį.

Diabetas. Ši liga neretai puola žmones, kurie turi antsvorio. Todėl nenuostabu, jog bet kokia lieknėti padedanti fizinė veikla padės visų pirma išvengti susirgimo šia liga. Sportas padeda natūraliu būdu sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

Astma. Medikai jau seniai žino, jog kardiotreniruotės (bėgiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, irklavimas) retina astmos priepuolius ir juos palengvina.

Nugaros skausmai. Nuolatinė, tačiau mažo intensyvumo aerobinė veikla tvirtina nugaros raumenis, taip mažindama stuburui tenkančią apkrovą.

Artritas. Judėjimas mažins skausmą, išlaikys raumenų bei raiščių tvirtumą sąnariuose bei užkirs kelią pastarųjų sustabarėjimui.

Gydytojas terapeutas visada patars, kokiu sportu užsiimti būtent Jums. Labai svarbu įvertinti ligos stiprumą ir esamą fizinį pasiruošimą. Sergant tokiomis ligomis kaip astma, galima rinktis trumpas apkrovas duodančias sporto šakas – tenisą, krepšinį.

Turintys problemų su nugara turbūt jau yra susipažinę su plaukimo nauda ir ilgais pasivaikščiojimais.

Įsitikinkite, ar atliekamame pratime nėra tokių judesių, kurių Jums geriau reikėtų vengti – pavyzdžiui kažin ar gera mintis būtų sergant artritu pradėti užsiimti profesionaliu raumenų auginimu, dideliais svarmenimis dar labiau apkraunant skaudančius sąnarius.

Kaip dažnai ir intensyviai?

Jeigu jau ilgą laiką nesportavote, būkite atsargūs. Pradėkite labai pamažu ir nuolatos stebėkite organizmo reakciją į naują fizinę veiklą.

Sirgdami diabetu nepamirškite, jog treniruotės mažina cukraus lygį kraujyje, todėl nuolatos jį matuokite, o prieš tai galbūt netgi užkąskite. Jei jaučiate sąnarių skausmus – būtinai nusiprauskite prieš sportą karštu dušu ir gerai apšilkite, nes šiluma mažina skausmą.

Ką dar vertėtų žinoti?

Stebėkite savo savijautą. Nustokite sportuoti, jei jaučiate didelį skausmą arba galvos svaigimą, silpnumą (tai ypač aktualu sergantiems širdies ligomis). Norėdami neprarasti motyvacijos nusistatykite realistiškus tikslus, o į kompaniją pasikvieskite draugą.

Nuolatos bendraukite su gydytojais ir dalinkitės savo išgyvenimais – galbūt Jūsų patirtis padės kitiems, turintiems panašių negalavimų!